Olandų kompanijos „Moooi“ ir anglo Tom Dixon kūryba

ŠMAIKŠČIAI IR SĄŽININGAI

Neseniai Vilniuje vykusios Dizaino savaitės metu interjero salonas „Simetrija“ sumanė pristatyti profesionalų bendrijai ir platesnei visuomenei garsių dizainerių – olandų kompanijos „Moooi“ ir anglo Tomo Diksono (Tom Dixon) kūrybą. Gegužės 20 d. į Domus galeriją susirinkusiems salono svečiams  pranešimą šia tema skaitė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Grafinio dizaino katedros vedėjas, ilgametis „Centro“ žurnalo redaktorius Jonas Malinauskas.

Olandų kompaniją „Moooi“ galėtume drąsiai pavadinti uolia postmodernizmo tradicijų puoselėtoja – visų pirma dėl šmaikštaus, ironiško požiūrio į nusistovėjusias vertybes. Pasak firmos įkūrėjo ir ideologo Marselio Vanderso  (Marcel Wanders), dauguma objektų gali pasirodyti ne tik funkcionalūs, bet ir žaismingi, ekstravagantiški ar net dirginantys, tačiau kiekvieną jų vartotojai įsimena ilgam. Pavyzdžiui, stalinę lempą primenantis šviestuvas „Brave new world lamp“ (diz. grupė „Freshwest“)  stebina ne tik savo dydžiu (beveik 2,5 m aukščio), bet ir grubia medine konstrukcija, parodijuojančia racionalų 6-tojo dešimtmečio modernizmą. Priešingai, slovėnų dizainerės Nikos Zupanic šviestuvų serija „Lolita“ stebina miniatiūriškumu ir smulkaus dekoro išbaigtumu. Firmoje sėkmingai dirba ir kitų šalių dizaineriai: japonas Arihiro Miyake šiemet sukūrė elegantišką stalo šviestuvą briaunuotu betoniniu pagrindu, o duetas iš Šanchajaus ‚Neri&Hu” atidavė duoklę ekologijai, šviestuvo „Emperor“ gaubtą pasiūlęs gaminti iš ratanu perpinto bambuko pluošto.

Greta skoningo šmaikštumo, kitas „Moooi“ „arkliukas“ – neįprastų medžiagų ir technologijų naudojimas. Prisiminkime kad ir M.Baaso (Maarten Baas) sukurtą kėdę „Smoked chair“, kurios karkasas yra gaminamas iš suanglėjusios medienos. Šiemet Milane jau minėta Nika Zupanic pirmąkart parodė sėdimų baldų seriją „5 o’clock“, kurių paviršiai aptraukti minkšta ir  labai atsparia dekoratyvine plėvele laminato pagrindu.

Skirtingai nuo šmaikščiųjų olandų, anglų dizaineris Tomas Diksonas (Tom Dixon) į savo darbą žiūri labai rimtai. Pasak jo, britų dizainas turi išsiskirti iš kitų rimtumu, sąžiningumu, naudojant tekstūras ir medžiagas, o taip pat formos stabilumu, nereaguojančiu į trumpalaikius mados pokyčius. Panašias vertybes dar XIX a. viduryje dėstė garsūs britų dizaino teoretikai Džonas Raskinas (John Ruskin) bei Viljamas Morisas (Wiliam Morris), kovodami prieš masinę Viktorijos laikų beskonybę. Tad  Tomo Diksono požiūris, galima sakyti, turi gilias istorines šaknis. Jo gaminių ekspozicijos paprastai primena amatininko dirbtuvę, kurioje dizaineris parodo ne tik  puikų galutinį rezultatą, bet ir įvairias daikto gamybos stadijas, pabrėždamas „tikrojo“ rankų darbo vertę. Pagarbią vietą tarp šio sezono naujienų užima metaliniai šviestuvų gaubtai – plastiškieji „Void light“ ir laiptuotieji „Step light“. Kitiems gaminiams dizaineris naudoja masyvų presuotą stiklą (durų rankenos „Knobb glass“) bei lietą metalą. Tradicinės medžiagos ir aiškiai geometrizuotos daiktų formos kelia asociacijų ne tik su šlovingais „pasaulio dirbtuvės“ laikais, bet ir su vėlyvuoju modernizmu, kurio gražių pavyzdžių turime ir Lietuvoje. Nenuostabu, kad mūsų architektai Tomo Diksono sukurtus šviestuvus, baldus ir aksesuarus sėkmingai naudoja ne tik naujų interjerų kūrimui, bet ir senųjų rekonstravimui.

Visus minėtus objektus jau šiandien galime pamatyti ir užsisakyti „Simetrijos“ salonuose. Tuo tarpu olandų ir anglų galvose bręsta vis nauji kūrybiniai sumanymai...